- nuosama
- núosama sf. (1) Tr, Kls, Auk, nuosamà (3a) Trgn
1. Rdm ppr. sing. iš verdamo viralo atsemta dalis skysčio, kuriuo vėliau galima jį papildyti (dažniausiai verdant nedideliame puode): Per mažas jau mum puodas, reik su nuosama virt KzR. Pirma nusemk nuosamõs, paskui dapilsi Ktk. Privirė pilnus puodus su núosama Arm. Šiandien išviriau ir su núosamom – ir maža Al. Prieš baltydama viralą, nusemk kiek núosamos Mrj.
2. ppr. pl. BŽ266, Srv kas verdant nuo viršaus nugraiboma, nusemiama, nuovira: Puodas verda, nusemk núosamas Ėr. Šitos nuosamos bus kiaulėm Kb. Nuosamų ir šuva nelaka Rod.
◊ snarglių̃ núosama prastas vyras: Kam kliudai tą snarglių̃ núosamą – anas zara (tuoj) verks Arm.
Dictionary of the Lithuanian Language.